Diena, kai Nidos kopose nusileidome į kitą planetą
- prieš 14 valandų
- 1 min. skaitymo
Ėjau šį rytą įkaitusiu Kauno asfaltu ir padvelkė toks karštas lyg prie jūros vėjo gūsis, kad net prisiminiau vieną 2017 metų vasarą. Šokių stovyklos Nidoje metu, sugalvojome nufilmuoti breiko klipą kopose. Planas buvo paprastas - 12 mokinių, paruošta choreografija, stulbinantys foniniai vaizdai. Bet, deja, realybė pasirodė kitokia.
Kaip smėlis sugriovė mūsų planą
Karštis, o po kojomis - vietoj studijos grindų birus smėlis. Sinchroniška choreografija greitai tapo neįmanoma: mažieji šokėjai nuolat krito, o judesių tarpusavyje suderinti nebesigavo. Apie jokius breiko triukus smėlyje negalėjo būti net kalbos. Vietoj gatvės šokio gamtoje gavosi juokingas vartaliojimasis kopose.
Bet kartais kylančios problemos atneša naujas idėjas
Užuot kovoję su smėliu, pakeitėme savo planą. Jei negalime šokti taip, kaip norime - kodėl to nepaversti dalimi istorijos? Taip gimė nauja klipo koncepcija: ne šokėjai dykumoje, o ufonautai, nusileidę naujoje planetoje. Smėlio kopos nužudė choreografiją, bet tapo naujo scenarijaus dalimi.
Tarp kita ko – muzikinį takelį klipui mes sukūrėme patys.
Filmavimas truko beveik tris valandas karščiausiu dienos metu. Apsivilkę specialiai stovyklai pasiūtas šokio aprangas, pasiėmę didžiulius bliūdus pietums ir profesionalią filmavimo įrangą, vorele lyg maži kupranugariai bridome per Nidos kopas. Vaikai daug nesikalbėjo, nes ir taip turėjome ką veikti. O kai pagaliau grįžome iš kopų, išdžiūvę nuo
karščio, jie jau nebesakė nieko.
Bet klipas liko. Ir jame - diena, kai vietoj to, ką planavome, gavosi kažkas geresnio. Kai vaikai užaugs ir kažkur netikėtai papūs jūros vėjas su smiltimis į veidą – jie tikriausiai su nostalgija prisimins tą dieną.
Komentarai